Gamtosauga

oil_change_flyer

Didžiausią pavojingų atliekų dalį Lietuvoje (apie 50 proc.) sudaro naftos produktų ir vandens mišiniai. Į šią grupę patenka ir naftos produktų turinčios atliekos, pvz., tepimo-aušinimo skysčiai, naudotos alyvos. Akivaizdu, kad naftos produktų atliekos yra svarbiausia pavojingų atliekų rūšis.

Per pastaruosius šešerius metus Lietuvoje suvartojama apie 22 – 27 tūkst. t tepalų ir tepalinių alyvų. Šių naftos produktų susidariusios pavojingos atliekos per metus siekia iki 17 tūkst. t. Tačiau tik apie 10 – 20 proc. susidariusio atliekų kiekio yra surenkama ir sutvarkoma. Likusios dalies yra nelegaliai atsikratoma arba sudeginama tam specialiai nepritaikytuose įrengimuose. Situacija šalyje kelia rimtas tiek ekologines, tiek socialines grėsmes, nes šios atliekos, patekusios į aplinką teršia ne tik gamtą, bet ir kenkia žmogaus sveikatai.

Medikų ir mokslininkų įrodyta, jog kenksmingos medžiagos turi tiesioginės įtakos įvairių ligų, ypač vėžinių, paūmėjimui. Todėl pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje skiriamas didelis dėmesys atliekoms, ypač pavojingoms, tvarkyti. Taip siekiama sumažinti jų poveikį natūraliai aplinkai. Ypač svarbu tinkamai tvarkyti pavojingas atliekas, kurių šalinimas kartu su bendromis atliekomis yra uždraustas ir reglamentuojamas teisės aktų. Pavojingų atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis, pavojingų skysčių negalima pilti į plautuvę ar klozetą, lietaus nuotekų šulinius ar tiesiog ant žemės. Išmesti galima tik tuščią ir sausą pavojingų gaminių pakuotę.

Alyvų atliekos – bet kokios tepimo ar pramoninės alyvos, kurios tapo netinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį, taip pat netinkamos naudoti vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos. Alyvų gamintojai ir importuotojai, alyvų atliekų turėtojai bei jas tvarkančios įmonės turi imtis visų galimų priemonių, kad alyvų atliekos būtų saugiai sutvarkytos ir nekeltų pavojaus aplinkai bei žmonių sveikatai.

Panaudota alyva yra stipriai užteršta įvairiais metalais iš variklio – magniu, variu, cinku ir sunkiaisiais metalais. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Sunkieji metalai po truputį kaupiasi mūsų organizmuose, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja. Todėl ir sveikatos problemos dažnai išryškėja ne iš karto, o po kurio laiko. Kai kurie naftos produktai gali sukelti ir vėžinius susirgimus. Jeigu netinkamai utilizuojama, panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosauginių problemų. Vienintelis litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 ha vandens paviršiaus! Nedeginkite panaudotos alyvos šildymo katiluose! Deginant alyvą, sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir sukimba su dirvos dalelėmis, užteršdamos dirvą, o vėliau ir gruntinį vandenį. Keičiant alyvą paprastai yra keičiamas ir filtras. Jame yra susikaupusios alyvos, todėl jeigu tokį filtrą išmesime į komunalinių atliekų konteinerį, apie 0,1 l užterštos alyvos pateks į aplinką. Draudžiama išpilti ar išleisti alyvų atliekas ir alyvų atliekų perdirbimo liekanas į paviršinio bei požeminio vandens -telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas, išpilti ar išleisti alyvų atliekas ir alyvų atliekų perdirbimo liekanas ant dirvožemio, perduoti alyvų atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų.

Atliekų tvarkymas yra viena iš prioritetinių krypčių Europos Sąjungoje. Mūsų įmonė norėtų padėti Jums organizuoti alyvų ir alyvuotų medžiagų pridavimą. Šiam tikslui mes turime susitarimus su subrangovais, kurie ypatingai geromis sąlygomis, Jums patogiu laiku surinks sukauptas alyvuotas, aplinkai pavojingas atliekas. Prašome kreiptis žemiau nurodytais telefonais ir mes suteiksime pilną informaciją.