Alyvavimo mokslinis pagrindimas

Alyvavimo mokslinis pagrindimas

Tepimo procesas yra daug tirtas tiek teoriškai, tiek praktiškai. Dažniausiai naudojama ir pripažinta schema yra Stribeko slydimo guolių hidrodinaminio sutepimo apžvalga:
• Darbo pradžioje ašis tiesiogiai liečiasi su guoliu, dėl to prasideda nusidėvėjimas;
• Augant sūkių dažniui, didėja ir slydimo greitis – plastinis tepalas įsiterpia tarp guolių plokščių, kur jie trinasi, kol susidaro nešanti tepalo plėvelė;
• Kad susidarytų nešanti tepalų plėvė, plastinis tepalas turi būti pakankamo klampumo;
• Jei šiame procese vyksta ir slėgio sukeliami paviršiaus formų pakitimai (elastingumo), apie alyvavimą galima kalbėti kaip apie elastohidrodinaminį sutepimą (EHDS).
Visiems prietaisams yra būtina EHDS, bet, pavyzdžiui, EFDS tarp automobilio padangų ir šlapio kelio paviršiaus yra nepageidaujama, nes gali sukelti avarijos grėsmę.

Stribeko slydimo guolių hidrodinaminis sutepimas

Stribeko slydimo guolių hidrodinaminis sutepimas1