Variklių alyvų specifikacijos

Transporto priemonių variklių alyvas galima išsirinkti pagal atitinkamą SAE žymę, taip pat API, ACEA ir transporto priemonės gamintojo nurodytas specifikacijas. Šie parametrai yra nurodyti transporto priemonės vartojimo instrukcijoje ir ant produkto pakuotės.

Variklių alyvų specifikacijos

API(American Petroleum Institute)

• Benzininių variklių alyvų klasės: SA…SM.
• Dyzelinių variklių alyvų klasės: CA…CJ-4
Kuo tolimesnė antroji specifikacijos raidė pagal alfabetą ir kuo
didesnis skaičius, tuo alyvos klasė aukštesnė.

ACEA
(Association of European Automotive Manufacturers)

• Lengvųjų automobilių benzininių ir dyzelinių variklių alyvų
klasės: A1/B1, A3/B3, A3/B4 ir A5/B5
• Lengvųjų automobilių benzininių ir dyzelinių variklių, su
išmetamųjų dujų apdorojimu (alyvos suderintos su katalizatoriais),
alyvų klasės: C1, C2, C3 ir C4.
• Sunkvežimių dyzelinių variklių alyvų klasės: E2, E5, E4, E6,
E7 ir E9.
Lyginant su API klasifikacijos sistema, ACEA specifikacijos geriau
atitinka šiuolaikinių Europos variklių ir važiavimo sąlygų
reikalavimus. Europos Sąjungoje leidžiamų vartoti variklių tūriai
yra mažesni, varikliai yra specialiai sureguliuoti, juose įdiegtos
daugiavožtuvės sistemos, taip pat vis labiau populiarėja turbokompresoriai.
Papildydami ACEA ir API specifikacijas, dauguma
automobilių gamintojų nustato ir publikuoja savus – gamyklinius
standartus, kurie dažniausiai yra aukštesni nei ACEA ir API nustatyti,
pavyzdžiui VW 503.00, MB 228.5 ir kiti.

API dvitakčių variklių alyvų klasifikacija
(American Petroleum Institute)
• Oru aušinamų dvitakčių variklių alyvų klasės: TA, TB ir TC.
Kuo antroji specifikacijos raidė abėcėlėje yra labiau nutolusi nuo
pradžios, tuo aukštesnės klasės alyva. Anksčiau API buvo nustačiusi
ir atskirą klasę laivų dvitakčiams varikliams – TD.

JASO dvitakčių variklių alyvų klasifikacija
(Japanese Automobile Standards Organisation)

• Dvitakčių variklių alyvos klasės: FA, FB ir FC.
Kuo antroji specifikacijos raidė abėcėlėje yra labiau nutolusi nuo
pradžios, tuo aukštesnės klasės alyva.

ISO dvitakčių variklių alyvų klasifikacija

• Dvitakčių variklių alyvos klasės: E-GB, E-GC ir E-GD.
Kuo trečioji specifikacijos raidė abėcėlėje yra labiau nutolusi
nuo pradžios, tuo aukštesnės klasės alyva. Klasifikacija iš esmės
paremta JASO specifikacijomis.

NMNA dvitakčių variklių alyvų klasifikacija
(National Marine Manufacture Association)

• Dvitakčių variklių alyvų standartas, skirtas laivų pakabinamų
motorų varikliams: TC – W3.

Variklių alyvų klampumo klasifikacija

Variklių alyvų klampumo klasifikacija

Variklių alyvų keitimo intervalai

Šiaurės Europoje, kur ženkliai kinta oro sąlygos, nusakyti tikslų
alyvos keitimo intervalą yra sunku. Transporto priemonių gamintojų
nustatytais maksimaliais alyvos keitimo intervalais (pagal
kilometrus arba mėnesius) negalima vadovautis kaip vieninteliu
principu visose geografinėse zonose. Būtina įvertinti oro sąlygas,
ypač žemos temperatūros ir degalų kokybės įtaką alyvos eksploatacijos
laiko trukmei.
Veikiant varikliui, į alyvą gali patekti tiek degalai, tiek vanduo –
ypač esant šaltoms žiemos oro sąlygoms. Šaltyje važinėjant
trumpus atstumus, variklio temperatūra pakankamai nepakyla,
todėl karteryje susikoncentravusi drėgmė nespėja išgaruoti.
Dujų nutekėjimas tai pat paskatina detalių dilimą ir uždegimo
trukdžius.
Profilaktiškai nesirūpinant oro filtrais, į variklį kartu su įsiurbtu
oru patenka smėlis ir dulkės. Vėliau šie teršalai patenka į alyvą,
per ją – į sistemą. Tai pagreitina alyvos oskidavimąsi ir variklio
detalių susidėvėjimą.

API, nustatydami alyvos keitimo intervalus, atkreipia dėmesį į
skirtumus tarp idealių ir praktinių važiavimo sąlygų. Transporto
priemonių gamintojų nurodyti alyvos keitimo intervalai yra daugiau
pritaikyti idealioms važiavimo sąlygoms – pavyzdžiui, važiuojant
didelius atstumus plentu pastoviu greičiu. Tačiau intensyvus
važinėjimas mieste neabejotinai reikalaus didesnės variklio
apkrovos, taigi, ir dažnesnio alyvos keitimo.
API nurodo sutrumpintus alyvos keitimo intevalus šiais atvejais:
• jei važiuojama trumpais atstumais (mažiau nei 15 km);
• jei važiuojama smėlėtomis ir dulkėtomis vietomis;
• jei važiuojama šaltomis oro sąlygomis, kuomet variklis
negali pakankamai įšilti;
• jei variklis ilgai veikia tuščiai (stovint vietoje, važiuojant
kamščiuose);
• jeigu tempiama priekaba;
• jei variklis smarkiai apkrautas kokiu nors kitu būdu.
Didžioji transporto priemonių dalis (80 – 90%) važiuoja būtent
aukščiau išvardintomis sąlygomis, todėl alyvos keitimas turi būti
dažnesnis nei instrukcijoje nurodytas maksimalus intervalas.

Variklių alyvų sąnaudos

Alyvos sąnaudas daugiausia įtakoja šios aplinkybės:
• naudojamas galingumas;
• variklio nudėvėjimas ir nuotekos;
• veikimo temperatūra;
• alyvos klampumas darbo metu.

Ar pakeitus alyvos markę gali padidėti jos sąnaudos?

Skystos alyvos sąnaudos yra didesnės nei tirštos – tai dėsnis. Bet
kartais pasitaiko išimčių, kuomet pakeitus alyvos markę, pirmajame
intervale po keitimo sąnaudos gali būti ir kitokios. Netgi naujas
neįvažinėtas variklis iš pradžių naudoja daugiau alyvos nei
vėlesnės eksploatacijos metu. Jei naudojama aukštos kokybės
alyva, dažniausiai sąnaudų kiekis lieka nepakitęs. Naudojant
šiuolaikines aukštos kokybės alyvas, praturtintas priedais, pastebimos
nedidelės jų sąnaudos. Padidėjusios alyvos sąnaudos
gali reikšti, kad reikalingas remontas.
Kartais alyvos sąnaudos tariamai išauga dėl klaidingo matavimo.
Tokių klaidų priežastys gali būti šios:
• skirtingos transporto laikymo sąlygos matavimo metu;
• matuojant matuoklis nepasiekė karterio dugno;
• matavimai atlikti po važinėjimo skirtingomis sąlygomis.
Pavyzdžiui, pradžioje važinėta mieste, kuomet varikliui intensyviai
dirbant, į alyvą patenka degalų. Vėliau, ilgai ir tolygiai
važiavus plentu nereikalingas skystis išgaruoja. Tokiu atveju gali
atrodyti, kad alyvos sąnaudos yra pernelyg didelės.